Vyksta erozija – vėjas ir lietus greitai išnešioja atvirą dirvos paviršių, o kartu prarandama ir derlinga humuso dalis.
Išplaunamos maisto medžiagos – be augalų dangos, azotas ir kitos medžiagos nusiplauna į gilesnius sluoksnius ar net vandens telkinius.
Plinta piktžolės – laukas be augalų tampa idealia terpe piktžolėms, kurios greitai užima erdvę.
Dirvos mikroorganizmai neturi maisto – mikroorganizmai gyvena kartu su augalais, minta jų šaknimis ir liekanomis. Be augalų jie silpsta, dirvožemio „gyvybingumas“ mažėja.
Prarandama struktūra – be šaknų, kurios purena ir riša dirvą, dirvos struktūra blogėja, ji tampa kieta ir sunkiau įdirbama pavasarį.
Drėgmės disbalansas – plikas paviršius greičiau praranda drėgmę, todėl pavasarį dirva būna išsausėjusi arba, priešingai, užmirkusi.

Todėl net pasibaigus derliaus sezonui labai svarbu, kad dirvą dengtų tarpiniai pasėliai arba bent organinės liekanos – tai tarsi „apsauginis šydas“ dirvai per žiemą.